Jūsų Ekscelencija Lenkijos Respublikos Prezidente,

Garbūs svečiai,

Ponai ir ponios,

man labai malonu kreiptis į Jus šiandien, kai minime „Abiejų Tautų tarpusavio įžado“ metines.

Taip pat labai džiaugiuosi, kad šį renginį atidarome kartu su mano brangiu draugu Andrzejumi, nes vertinu ir branginu mūsų santykius. Ir dar todėl, kad Lenkija užima ypatingą vietą lietuvių širdyse ir mūsų istorijoje.

Lietuva ir Lenkija kartu patyrė daug iššūkių. Jie mus išmokė, kaip svarbu laikytis ir būti kartu.

Nes kartu esame stiprūs. Kartu galime atsilaikyti. Kartu galime laimėti.

Ne veltui kai kurie geopolitikos mąstytojai Lietuvos ir Lenkijos sąjungą apibūdina kaip vieną didžiausių Rusijos galvos skausmų. Vieną svarbiausių problemų, kurią galima išspręsti supriešinant mūsų tautas. Tačiau jiems nepavyks. Mes palaikysime vienas kitą, o ne kovosime tarpusavyje.

Šiandien susiduriame su daugybe piktybinių hibridinių veiksmų, didėjančiomis karinėmis grėsmėmis ir iššūkiais. Visa tai dar labiau išryškina būtinybę mąstyti ir dirbti kartu.

Šiandien šioje konferencijoje Jūs gilinsitės į daugelį svarbių saugumo ir gynybos aspektų. Ieškosite, ką dar galima padaryti, kad užtikrintume laisvą ir klestinčią mūsų tautų ateitį.

Tačiau perskaitęs šiandienos diskusijų temas, pajutau savotišką déjà vu, tarsi būtume sugrąžinti į laiką prieš Lietuvos įstojimą į NATO. Nes tuo metu Baltijos šalių apginamumas ar neapginamumas buvo naudojamas kaip vienas svarbiausių argumentų, bandant sukelti abejonių dėl mūsų narystės Aljanse.

Šiandien matome, kad vėl keliamas tas pats klausimas. Manau, kad reikia apsvarstyti tris svarbius dalykus.

Pirma, mes, Vakarų bendruomenė, Vakarų civilizacija, nesame atsitiktinis atskirų dalių rinkinys. Mes nesame tik žemės kilometrai, ežerų skaičius, jūrų mylios, kurias būtų galima atiduoti ar iškeisti. Esame vienas kūnas, kurį sieja vertybės.

Negalima prarasti 10 kilometrų demokratijos ar 100 kilometrų tarptautinėmis taisyklėmis grindžiamos tvarkos. Arba jas puoselėjame ir saugome, arba prarandame jas visas. Taigi niekam neturėtų kilti abejonių, kad ginsime savo vertybes. Ginsime kiekvieną Vakarų civilizacijos centimetrą visomis turimomis priemonėmis.

Antra, kiekvieną kartą, kai kalbame apie regionus, kai ieškome regioninio sprendimo, turėtume įsitikinti, kad tai nesuskaldys, neišskirs mūsų. Regioniniai sprendimai prasmingi tik platesniame kontekste – tik tada, jei jie stiprina demokratinių valstybių šeimą, stiprina mūsų Aljansą.

Šiandieniniame pasaulyje nėra ilgalaikio Aš be tvaraus Mes. Nėra saugaus regiono be saugaus Aljanso. Nėra saugaus Aljanso be saugaus regiono. Turėtume nepamiršti šios tarpusavio priklausomybės.

Galiausiai ta pati logika galioja ir kalbant apie visuotinę gynybą. Visuotinė gynyba neturėtų būti vien į vidų nukreipta sąvoka. Ji neturėtų versti mūsų laikytis siauresnio požiūrio. Visuotinė gynyba reiškia, kad visi šalies ištekliai naudojami apsisaugoti, visi kaimynai sąjungininkai skuba į pagalbą ir visos demokratinės valstybės susivienija, kad pasipriešintų ir apsigintų.

Šiandienos pasaulis kupinas iššūkių ir didėjančių grėsmių. Šiandien ir rytoj – išbandymų metas. Mąstymas, kalbėjimasis ir veikimas kartu – tai atsakas, kurio mums reikia.

Dėkoju už dėmesį ir linkiu vaisingos diskusijos!

Gitanas Nausėda, Lietuvos Respublikos Prezidentas