Pranešėjų apsauga
Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymas (toliau – Įstatymas) įtvirtina asmenų, pateikusių informaciją apie pažeidimą įstaigoje, su kuria juos sieja ar siejo tarnybos ar darbo santykiai arba sutartiniai santykiai, apsaugos mechanizmą. Įstatymas taip pat nustato apie pažeidimus pranešusių asmenų teises ir pareigas, jų teisinės apsaugos pagrindus ir formas, taip pat šių asmenų apsaugos, skatinimo ir pagalbos jiems priemones, siekiant sudaryti tinkamas galimybes pranešti apie teisės pažeidimus, keliančius grėsmę viešajam interesui arba jį pažeidžiančius, užtikrinti tokių pažeidimų prevenciją ir atskleidimą.
Pagal Įstatymą informacija apie pažeidimus teikiama dėl:
- pavojaus visuomenės saugumui ar sveikatai, asmens gyvybei ar sveikatai;
- pavojaus aplinkai;
- kliudymo arba neteisėto poveikio teisėsaugos institucijų atliekamiems tyrimams ar teismams vykdant teisingumą;
- neteisėtos veiklos finansavimo;
- neteisėto ar neskaidraus viešųjų lėšų ar turto naudojimo;
- neteisėtu būdu įgyto turto;
- padaryto pažeidimo padarinių slėpimo, trukdymo nustatyti padarinių mastą;
- kitų pažeidimų.
Siekdama veiksmingai įgyvendinti Įstatymo nuostatas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018 m. lapkričio 14 d. nutarimu Nr. 1133 „Dėl Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo įgyvendinimo“ (toliau – Nutarimas) patvirtino:
- Atlyginimo pranešėjams už vertingą informaciją tvarkos aprašą, kuriame nustatomos sąlygos, kai pranešėjams, pateikusiems kompetentingai institucijai vertingos informacijos apie pažeidimus, gali būti atlyginama vienkartine pinigine išmoka, ir nustatoma tokios išmokos skyrimo tvarka;
- Kompensavimo pranešėjams už patiriamą neigiamą poveikį ar galimus padarinius dėl pateikto pranešimo tvarkos aprašą, kuriame nustatomos sąlygos, kai pranešėjams gali būti kompensuojama už patiriamą neigiamą poveikį ar galimus padarinius dėl Įstatymo nustatyta tvarka pateikto pranešimo, taip pat nustatoma kompensacijų skyrimo tvarka;
- Vidinių informacijos apie pažeidimus teikimo kanalų įdiegimo ir jų funkcionavimo užtikrinimo tvarkos aprašą, kuriame nustatyti įstaigose diegiamų vidinių informacijos apie pažeidimus teikimo kanalų reikalavimai, jų funkcionavimas, informacijos apie pažeidimus teikimas, tyrimas, tvarkymas ir konfidencialumo užtikrinimas įstaigoje.
Asmuo informaciją apie pažeidimą gali pateikti:
- Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai (kompetentingam subjektui);
- kompetentingai institucijai (Lietuvos Respublikos prokuratūrai) tiesiogiai;
- viešai.
Pranešimo nagrinėjimo schema. Šaltinis – www.tm.lt
Informacijos apie pažeidimus Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijoje teikimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos kanclerio 2020 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 25A-106 „Dėl Informacijos apie pažeidimus Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijoje tvarkos aprašo patvirtinimo“, (toliau – Aprašas) reglamentuoja informacijos apie pažeidimus Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijoje (toliau – Prezidento kanceliarija) teikimo Prezidento kanceliarijoje veikiančiu vidiniu informacijos apie pažeidimus teikimo kanalu, pranešimų priėmimo, juose pateiktos informacijos apie pažeidimą vertinimo, nagrinėjimo ir asmens informavimo tvarką. Prezidento kanceliarijoje veikiančiu vidiniu informacijos apie pažeidimus teikimo kanalu informaciją turi teisę pateikti asmuo, kurį su Prezidento kanceliarija sieja arba siejo tarnybos, darbo santykiai ar sutartiniai santykiai (konsultavimo, rangos, stažuotės, praktikos, savanorystės ir pan.).
Asmuo, teikiantis informaciją apie pažeidimą Prezidento kanceliarijoje, turi teisę ją pateikti užpildydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 14 d. nutarimu Nr. 1133 „Dėl Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo įgyvendinimo“ patvirtintą nustatytos formos Pranešimą apie pažeidimą arba apie pažeidimą pranešti laisvos formos pranešimu, kuriame turi būti pateikta Aprašo 8 punkte nurodyta informacija ir nurodyta, kad ši informacija teikiama vadovaujantis Pranešėjų apsaugos įstatymu.
Asmuo, teikiantis informaciją apie pažeidimą, gali ją pateikti vienu iš šių būdų:
- Tiesiogiai kompetentingam subjektui, atvykęs į Prezidento kanceliariją (įėjimas iš Universiteto gatvės);
- Atsiųsdamas pranešimą paštu (S. Daukanto a. 3, 01122 Vilnius). Siunčiant pranešimą paštu po Prezidento pavadinimu turi būti nurodoma žyma „PREZIDENTO KANCELIARIJAI ASMENIŠKAI KOMPETENTINGAM SUBJEKTUI“;
- Atsiųsdamas pranešimą elektroninio pašto adresu pranesk@prezidentas.lt.
Prezidento kanceliarijoje yra paskirtas kompetentingas subjektas – Personalo skyriaus vedėja Žydrūnė Švilpaitė. Kompetentingas subjektas administruoja vidinį informacijos apie pažeidimus teikimo kanalą, nagrinėja jais gautą informaciją apie pažeidimus, užtikrina asmens, pateikusio informaciją apie pažeidimus, konfidencialumą.
Asmeniui, pateikusiam informaciją apie pažeidimą, yra taikomas konfidencialumas.
Reikalavimas užtikrinti konfidencialumą netaikomas, kai:
- to raštu prašo asmuo, pateikiantis arba pateikęs informaciją apie pažeidimą;
- asmuo pateikia žinomai melagingą informaciją.
Asmeniui dėl informacijos apie pažeidimą pateikimo neatsiranda jokia sutartinė ar deliktinė atsakomybė, taip pat atsakomybė dėl garbės ir orumo įžeidimo, dėl šmeižto, jeigu, Įstatymo nustatyta tvarka teikdamas informaciją apie pažeidimą, jis pagrįstai manė, kad teikia teisingą informaciją.
Asmuo už žalą, atsiradusią dėl informacijos apie pažeidimą pateikimo, atsako tik tokiu atveju, jei įrodoma, kad asmuo negalėjo pagrįstai manyti, kad jo teikiama informacija yra teisinga.
Žinomai melagingos informacijos, taip pat valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos pateikimas nesuteikia asmeniui garantijų pagal Įstatymą. Žinomai melagingą informaciją pateikęs arba valstybės ar tarnybos paslaptį ar profesinę paslaptį atskleidęs asmuo atsako teisės aktų nustatyta tvarka.
Informacija atnaujinta 2021.11.29 16:11
