Gerbiami kariai,

Mieli Lietuvos žmonės,

sveikinu visus su Lietuvos kariuomenės diena! Ji mums kasmet primena apie didelių pavojų ir sunkių apsisprendimų, bet taip pat ir apie brangių pergalių laikotarpį.

Kai prieš 103 metus Lietuvos tauta atsiliepė į kvietimą ginti Vasario 16-ąją duotą laisvės ir nepriklausomybės įžadą, tai buvo lemtingas žingsnis plečiant ir įtvirtinant šalies valstybingumą. Kartu su jauna kariuomene augo ir valstybė, vis tvirčiau perimdama į savo rankas krašto kontrolę.

Didžiausios mūsų pagarbos nusipelno tie, kurie bendram darbui telkė Lietuvos karininkus, kvietė karius savanorius, organizavo pirmųjų karinių dalinių aprūpinimą. Amžinai branginsime Povilo Lukšio ir Antano Juozapavičiaus, kaip ir daugelio kitų mūsų didvyrių, paaukojusių gyvybes Nepriklausomybės kovose, atminimą.

Šiomis dienomis, kaip ir prieš 103 metus, efektyvi Lietuvos gynyba neįsivaizduojama be stiprios, tinkamai aprūpintos ir gerai pasiruošusios kariuomenės. Dėl aplinkybių, kurios nuo mūsų nepriklauso, vis dar patiriame galingą spaudimą iš Rytų. Agresyvi kaimyninių šalių retorika, kurią papildo tiek kryptingos jų pastangos auginti karinę galią, tiek ir konkretūs nusikalstami veiksmai, skatina mus likti budrius ir stiprinti savo atsparumą.

Į Lietuvos kariuomenę ir visą krašto apsaugos sistemą gręžiamės kaskart, kai šalis susiduria su neįprasto pobūdžio ar ypač didelio masto iššūkiais. Kokia neįkainojama ši parama, parodė keli pastarieji metai, kai mūsų kariai vykdė daugelį su karyba tiesiogiai nesusijusių užduočių, visų pirma pandemijos valdymo ir nelegalios migracijos, peraugusios į hibridinę ataką, stabdymo srityse.

Galime didžiuotis, kad pastaruoju metu nuosekliai didinome gynybos finansavimą ir modernizavome ginkluotę. Stiprindami krašto apsaugos sistemą, tapome pavyzdžiu daugeliui kitų sąjungininkų ir partnerių. Aktyviai plėtodami sąveiką su NATO šalimis, šiandien galime patys kurti tiek savo, tiek ir kolektyvinį saugumą.

Tačiau šalies gynyba nėra ir negali būti vien kariuomenės rūpestis. Kariuomenės augimas negali vykti atsietai nuo visos valstybės augimo. Ne tik kariuomenė, bet ir visuomenė, privatus verslas, valstybės ir savivaldybių institucijos turi būti pasiruošusius veikti vieningai, kai to labiausiai reikia.

Štai kodėl, siekdami savalaikio atsako į iškylančias grėsmes, turėsime tobulinti valstybės krizių valdymą. Privalome stiprinti institucijų bendradarbiavimą, plėtoti skirtingų jėgos struktūrų suderinamumą, kariuomenės sąveiką su savivaldybėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis. Stiprinant pilietinį ir patriotinį jaunosios kartos rengimą, nepakeičiamas bus ir švietimo įstaigų vaidmuo.

Galėdama atsiremti į laisvę branginančią, valingą ir reaguoti pasiruošusią visuomenę, Lietuvos kariuomenė toliau sėkmingai vykdys jai patikėtas užduotis. O nuo to, kiek stipri bus mūsų kariuomenė ir kiek išplėtoti visuotinės gynybos pajėgumai, priklausys mūsų valstybės gebėjimas siekti išsikeltų politinių tikslų.

Mūsų požiūrį ir mūsų veiksmus visada lems skaudžios istorijos pamokos. Puikiai išmokome, kad niekada, ir jokiomis aplinkybėmis, negalime nuolaidžiauti tiems, kurie sistemingai pažeidinėja tarptautinę tvarką ir kelia grėsmę aplinkinių šalių saugumui. Dešimtmečius trukusios nelaisvės kaina įsitikinome, kam mums reikalinga tvirta ir nepalaužiama Lietuvos kariuomenė.

Todėl šiandien aš dėkoju visiems tiems, kurie dorai ir garbingai atlieka kario pareigą, kaip ir tiems, kurie savo vaikus auklėja Tėvynės meilės dvasia. Tegul nesutraukomas visuomenės ir kariuomenės ryšys mus visus saugo ir globoja!