Lietuvos Respublikos Prezidento rūmuose antradienį įvyko Prezidento Gitano Nausėdos pradėtai „Žalios Lietuvos“ iniciatyvai skirta apskritojo stalo diskusija apie atsinaujinančios elektros energetikos plėtros planus ir jų įgyvendinimą Lietuvoje.

Renginyje pranešimą apie pasaulines energetikos plėtros tendencijas, siekiant klimatui neutralios ekonomikos, skaitė ir savo patirtimi pasidalino Tarptautinės energetikos agentūros vykdomasis direktorius dr. Fatihas Birolis. Savo pranešime dr. F. Birolis pabrėžė, kad energetikos sektorius transformuojasi, siekdamas minimizuoti savo poveikį pasaulio klimatui. Šiai transformacijai iš esmės paskatinti reikia 4 žingsnių: vystyti atsinaujinančios energetikos pajėgumus, didinti energinį naudingumą, sumažinti metano dujų išmetimus bei išnaudoti inovacijų potencialą. Dr. F. Birolis pasveikino 2021 m. lapkričio 15 d. Lietuvos, Latvijos ir Estijos Prezidentų pasirašytą „Baltijos kelio link klimato neutralumo“ deklaraciją kaip sektiną regioninių iniciatyvų pavyzdį ir pažymėjo, kad 2020 m. Lietuvos pasiekta atsinaujinančios energetikos dalis galutiniame energijos suvartojime (27,36 proc.) viršija daugumos Tarptautinei energetikos agentūrai priklausančių išsivysčiusių valstybių lygį.

Energetikos ministras Dainius Kreivys pristatė Lietuvos atsinaujinančios energetikos vystymo strategiją ir jos įgyvendinimo eigą elektros energetikos sektoriuje. Pasak ministro, spartus atsinaujinančios energetikos augimas leidžia siekti didesnių, nei anksčiau planuota, tikslų: elektra iš atsinaujinančių energijos šaltinių 2030 m. Lietuvoje gali sudaryti 70 proc., o 2045-aisiais – 100 proc. šalyje suvartojamos elektros. Tą pasiekti leistų jau dabar Lietuvoje vystomi ir planuojami vėjo elektrinių parkai sausumoje ir jūroje, saulės elektrinių projektai ir kitos atsinaujinančia energetika pagrįstos technologijos.

Susitikime dalyvavę atsinaujinančios energetikos vystytojai, investuotojai, finansinės ir valdžios institucijų atstovai pažymėjo, kad investicijos į atsinaujinančią energetiką ir jos plėtrą yra ir investicijos į mūsų šalies saugumą, nes energetinė nepriklausomybė yra vienas iš svarbiausių klausimų, glaudžiai susijęs su valstybės saugumu. Tačiau priimant reikalingus sprendimus dėl atsinaujinančios energetikos plėtros vis dar susiduriama su pertekline biurokratine ir administracine našta, trūksta tarpinstitucinio bendradarbiavimo. „Siekiant išsikelto tikslo tapti klimatui neutralia ekonomika, būtina išlaisvinti atsinaujinančios energetikos potencialą Lietuvoje. To reikia taip pat siekiant užtikrinti efektyvesnes elektros kainas vartotojams, didinant savarankišką elektros gamybą – diskusijoje pamatėme, kad privatus sektorius, investuotojai, vystytojai pasiruošę įgyvendinti nubrėžtus labai ambicingus valstybės tikslus“, – apibendrindamas diskusiją akcentavo Prezidento vyriausiasis patarėjas Jaroslavas Neverovičius.